pasiplėštoji

pasiplėštóji sf. emph. galėjimas pasiplėšti, pasipelnymas: Kol viršaitis buvo, – pasiplėštóji, o kaip iškrito, uodegą įbraukęs valkiojas Užv. Kas bulbių šiemet turėjo, tiems pasiplėštóji, o tokiems kaip mums, – paskutinioji Krš. Dzidei ir žadą užtraukė. – Tai pasiplėštoji! – tarė sau, ir šoko nuo mašinos trilinkas LzP.